0%

2010 m. Itaru Sasaki iš Otsuchi miestelio Japonijoje sužino, kad jo mylimas pusbrolis serga vėžiu, ir jam gyventi liko tik trys mėnesiai. Po pusbrolio mirties Sasaki savo kieme pastato seną telefono būdelę, kad kasdien galėtų bendrauti su mirusiuoju, o jo žodžiai būtų išnešioti vėjo.

2011 m. Otsuchi apylinkėse įvyksta cunamis, kurio metu žūsta dešimt procentų miesto gyventojų. Pamažu žmonės sužino apie telefono būdelę ir pradeda lankytis Itaru Sasaki sode, norėdami paskambinti prarastiems artimiesiems.

Jūs apsilankėte taksofone, kuris kaip vėjo telefonas Japonijoje, kviečia „paskambinti“ tiems, kuriems nespėjome laiku pasakyti tai, ką norėjome, o dabar jau per vėlu. Prarandame ne tik mirusiuosius – žmonės, gyvūnai, vietos ir net daiktai dėl vienų ar kitų priežasčių išeina iš mūsų gyvenimų, kaip ir senieji taksofonai pamažu apleidžia šiuolaikinių miestų gatves.

Taip pat galite fiziškai apsilankyti taksofone, kuris yra prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Tai būsimos šiuolaikinės operos dalis: skambučių garso įrašai ir tekstai taps naujos operos libreto pagrindu. Jeigu sutinkate, kad Jūsų balso įrašas arba išsakyti žodžiai būtų naudojami kūrinyje, kviečiame prisidėti prie operos kūrimo ir tapti jos dalimi.

Ačiū!

Operos kūrėjai: Kamilė Gudmonaitė, Dominykas Digimas, Barbora Šulniūtė

Priešais jus – paskutinis veikiantis taksofonas. Jis skirtas jūsų mintims, žodžiams – tam, ko nespėjote ar neišdrįsote pasakyti, o dabar jau per vėlu. Kiekvienas įrašas – unikalus ir anonimiškas. Jame neliks asmeninių pėdsakų, tik įgarsintos mintys. Galiausiai jūsų išsakyti žodžiai taps kūnu – libreto pagrindu šiuolaikinei operai.

Spausdamas (-a) „Pradėti“ sutinku, kad mano mintys būtų įrašytos ir išsaugotos projekto tikslais. Taip pat susipažinau su privatumo politikos pranešimu projekto dalyviams.

Ačiū!

Jūsų įrašas paruoštas

Ačiū!

Pasidalykite savo patirtimi: